- sužiaurėti
- sužiaurė́ti vksm. Sužiaurė́jęs žmogùs.
.
.
sužiaurėti — intr. NdŽ, KŽ, DŽ1; ŠT328 pasidaryti žiauriam: Sužiaurėjusi pasaulė – kiek visokių kuliganų! Krš. Dabar žmonės teip visi sužiaurėjo, kad pone Dieve vienas an kito ru ru ru ru kaip ir kalė va jų su šuniu ar katinai, kai sueina morčiuj, matai, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
atžulti — atžùlti intr. BŽ115,150, KŽ pasidaryti atžūliam, svetimam, atšalti: Jis atžùls dėl giminės toli begyvendamas, t. y. taps nemalonus, neprilėgnas J. Žulte atžulusi jijė dėl giminės J. Atžūlęs nu Dievo yra svietas Skdv. Sužiaurėti, atžùlti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pažiaurėti — 1. intr. NdŽ pasidaryti kiek žiauresniam: Kilus karui, režimas stovykloje dar pažiaurėjo rš. 2. refl. pasibaisėti, pasipiktinti: Aš pasižiaurėjau jo tokiu nemandagumu Al. žiaurėti; įžiaurėti; pažiaurėti; sužiaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužiaurėjimas — sm. (1) DŽ1 → sužiaurėti: Nebebuvo Juškos, kantriai kentusio visokią svetimą piktadarystę, sužiaurėjimą, pajuoką ir piktavališkumą sp. žiaurėjimas; sužiaurėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
sužvėrėti — intr. NdŽ, DŽ1 1. LL317 pavirsti žvėrimi, pasidaryti kaip žvėriui. 2. Gs, Jrb prk. sužiaurėti: Žmonių širdys suakmenėjo, žmonės sužvėrėjo Š. Da žmonės žmoniškesni buvo, dabar tai visai sužvėrėję Sur. Po kari buvo sužvėrėję žmones DrskŽ. Aršiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
įžiaurėti — intr. pasidaryti žiauriam: Jam teko apsimesti bepročiu, kad atsigintų nuo įžiaurėjusio kalifo persekiojimų P.Aviž. žiaurėti; įžiaurėti; pažiaurėti; sužiaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
žiaurėti — žiaurėti, ėja (žiaũri), ėjo Š, BŽ115, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ 1. intr. darytis žiauriam, žiauresniam: Visi tie, kurie su pasimėgimu kariauja, įrodo, kad jie žiaurėja Vd. Senstantis gyvulys kiekvieną dieną žiaurėjo J.Dov. Įnirtę veidai žiaurėjo, kaupėsi… … Dictionary of the Lithuanian Language